suvalyti

suvalyti
1 suvalýti tr. ; H169, R115, 150, N, M 1. padaryti be šiukšlių ar nešvarumų, švarų, tvarkingą: Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį gražiai suvaliau LTR. | refl. tr., intr.: Aš užsitvėriau, ir čia tik susvalaũ, o toliau tegul būna, jei šitep Pv. Krūvas burokų susivãliusi Krš. 2. surinkti, sutvarkyti (ką ne(be)reikalinga, atliekama, kas trukdo ir pan.): Eik, Jane, pavalgyt, bo suvalýsiu, tiek ir gausi Skr. Reikia pjaunant medį didžiai žemai pasilenkti, viršūnę ir šakas suvalyti A1885,47. Vėjų išverstiejie medžiai nebuvo suvalyti ir puvo girėje . Brolis drėkė visus daiktus po kojų ir išdrėkęs paliko nesuvãlęs JI345. Tuo vaikus, kurie jo (Dočio) stervą (vėmalus, mėšlą) buvo suvãlę, dūkdams vis ir rėkaudams kone numušė smirdas K.Donel. | prk.: Visus [laukų] akminus suvãlė gelžkelis (buvo sunaudota tiesiant geležinkelį) DūnŽ. Jūs visą mėšlą suvãlot (imate, ką tik duoda) Skr. Iš miesto ka ateina, viską suvãlo (visus grybus surenka) Krž. Kiti turtus suvãlė, o ma[n] tik utėlės liko Gs. Kunigo naudą reik suvalyti Žem. Jonas suvãlė pinigus! Lp. Šis darbas visą mano laiką atliekamą nuog kitų reikalų suvalo IV374. ^ Kai du pešasi, trečias naudą suvalo Snt. | refl. tr. Vlk prk.: Tegu ji nusineš į kapus tuos tūkstančius, ką ji susivãlė, tegu pasiima viską Snt.prk. suburti, suvienyti: Buvo suvalytas prie savo žmonių N. Kurs (gelbėtojas) juos kaip aveles į vieną kaimenę suvalysiąs bei ant žaliuojančios lankos ganysiąs Ns1858,3. Kristus ėryčius į savo glėbį suvalys ir savo antyje nešios brš. | refl. N: Tesusivalo Aaronas prie savo žmonių RB4Moz20,24. 3. Q142, H168, R126, 166, N, Sut, L, ŠT46, Š, , , Lkš nuimti nuo lauko, suvokti, sudoroti (derlių): Javus suvalau, suvokiu, sukopiu R112, 147. Suvalaũ javus nuo lauko K. Pasisekė suvalýti javus ir gražų šieną J. Bėkim, skubykimės greit suvalýt vasaroją K.Donel. Kad norėdavai suvalýt javus, tai jau negulėsi: anksti kelt, vėlai gult Grš. Ka da tei lys, tas lytus padarys badą – negalės žmonys suvalýt javų [p]Jrb. Anie tus grūdukus sausus suvãlo, nė varpikė nepražūs an dirvos Krž. Vieni nepajėgėm suvalýt – tę ūkis buvo Šil. Padėdavo ir šienus suvežt, ir suvalýt Graž. Jau suvãlėm ir vėlyvą vasarojų Kt. Suvãlo tei suvãlo [derlių], ale kiek i liekta Krš. Savo dirvą geriaus įkrečia, ir daugiaus javų kas mets suvalo K.Donel1. Žmonės … šieną suvãlo iš pievų BM224(Krk). Žmonės dabar meldžiasi, kad Dievas gražų orą duotų rugiams suvalyti J.Jabl. Parubežiniai ūkininkai ne viską iš laukų suvalydavo V.Kudir. Suvalýkit, būrai, šieną, susigadys jumis žiemą JD1416. Suvalysiu visa, kas man užderėjo SkvLuk12,18. Laukai balti, bet nėr gana pjaujančių ir suvalančiųjų Ns1845,2. | prk.: Savo darbus nuo laukų būsi suvalęs RB2Moz23,16. ^ Tą šieną suvãlo, ir vėl iš galo Mrj. | refl. tr.: Gražiai susivãlėm miežius, be lietaus Kt. Viską susivãlęs, gali kulti Žlp. Aplink numus kas yra, turi pats susivalýti, bet tas viskas par menkai yra, neužtenka [šieno] Rsn. Kitų seniai susivalė, o jie vis paskutinieji P.Cvir.išimti, iškopti (medų): Išmintingai bitininkaudamas gali per šitą įtaisymą daugiausiai medaus suvalyti Rdž. 4. prk. godžiai suvalgyti, suėsti: Kando mėsą, pyragą ir nuodaliai viską suvalė Žem. Aš plutas visada suvalaũ Gs. Jiems javus suvãlė tie bikonai Smln. Kiek aš išmečiau (išvėmiau), tiek tas šuniukas suvãlė Krž. 5. B, N, KI110, prk. paimti, pasiimti iš gyvenimo (apie mirtį): Dievas tą žmogų suvãlė K. Dievas jį suvalė R, . Teisus buvo Dievas, suvãlęs mano vyrą pijuką ir rūstą anytą J. Dievas muni suvalýs Vyž. Jėzau, rėdyk mus su viernumu, ik smertis mus suvalo I.Simon. Kad smertis man jau artysis, sumivalyk, ak mielasis PG. Širdies stabo ištikimas jį nemislytinai staiga į anus amžius suvalė LC1880,46. Su didžiu blagnijimu atgalios savęsp suvalydlavo MT234. Oi žeme žeme, žemele siera, suvalei tėvą ir motinėlę LMD. ^ Žemė juoda viską suvalo PPr279. 6. menk. vesti, paimti į žmonas: Visi anos kratės, o Jūzapelis suvãlė, apsikorė su tokiu velniu DūnŽ. Tokia paliko, gerai, ka tas vaikis suvãlė Rdn. Džiaukias, ka suvãlė – ką su vaiku būtų dariusi?! Krš. Pačiam [našlė] liko – galėsi suvalýti Krš. Kaip našlys liks, tai dar katrą suvalỹs Krn. Tokios negražios mergos – kas jas be pinigų suvalìs Rdm.
◊ kàd (tave, jį…) suvalýtų toks keiksmas: Kàd tave suvalýt! – už rankų imas [šaltis] Lp. Kàd tave suvalýt, kap tu man daėdei in gyvam kauli! Kb. A, kàd ją (vištą, užlėkusią ant gėlės) suvalýtų! Lp.
\ valyti; apvalyti; atvalyti; davalyti; įvalyti; išvalyti; nuvalyti; pavalyti; pravalyti; suvalyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • suvalyti — suvalýti vksm. Javai̇̃ jau suvalýti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suvalyti — 2 suvãlyti 1. refl. tr. valant susirinkti, susišluostyti: Turėjo miltų nū girnų susivãlijusi Vn. 2. N, J.Jabl(Als), KŽ žr. 1 suvalyti 3: Suvãlyti varstą: sugrėbti, suvežti į daržines, iškulti J. 3. žr. 1 suvalyti 5: Šimtais tūkstančių žmonių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davalyti — 1 ×davalyti (hibr.) žr. 1 suvalyti 1. ◊ךirdìs nebdavãlo negali valgyti: Akės mato, širdìs nebdevãlo Krš. valyti; apvalyti; atvalyti; davalyti; įvalyti; išv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvokti — 1 suvokti tr. 1. OsG161, J, M, NdŽ nuimti derlių, suvalyti javus: Suvalyti, suvokti Q142. Javus suvokiu MŽ. Vasarojį suvokiau, t. y. suvaliau, suvežiau J. Papilkėjęs šiaudas, jau i sužaliuos nesuvoktì Krš. Negal nė šieno suvokti, lyna kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvalyti — 1 įvalyti tr. KŽ; B, N suvalyti, sudoroti, suimti nuo lauko (derlių): Įvalau javus į skūnę K. | refl. K. valyti; apvalyti; atvalyti; davalyti; įvalyti; išvalyti; nuvalyti; pavalyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsipašaruoti — Šts suvalyti, suvežti pašarą. pašaruotis; apsipašaruoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvalyti — 1 apvalyti tr. Š, Rtr, DŽ1; Sut, M, L, L102, ŠT19 1. padaryti švaresnį, aptvarkyti: Apvalaũ vaiką K. Apvalyti takelį NdŽ. Apvalyti kambarius KŽ. Tamsta apvalei [namus] – švariau Krš. Reik eiti darbą dirbti, pareisi – tiktai biškį pašersi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvalyti — 2 apvãlyti 1. žr. 1 apvalyti 1: Tokią šeimyną turu apvãlyti aš viena Jdr. I gyvolių turėjo, i apiplauti, apvãlyti [namus] Krt. Kaupai (kapų viršūs) taisomi, reik apvãlyti Vn. Jei y[ra] kas apvãlija, gerai Plng. Apvãlysu tus įpuvusiūsius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atimti atima — atim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) tr. 1. ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi Dkš. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt Lp. | refl.: Atsiim̃k, kas tavo K. Liepė atimtis (pasiimti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsivalyti — 2 atsivãlyti žr. 1 atvalyti 1 (refl.): Valijam, atsivãlijam patys, teip par žiemą išvežam Pln. valyti; apvalyti; atsivalyti; išvalyti; nuvalyti; pavalyti; pervalyti; pravalyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”